- ūžmingas
- ūžmìngas, -a adj. (1)
1. NdŽ triukšmingas, trankus: Ūžmìnga (draugija) BŽ622. Ūžmingas ir šviesus miesto gyvenimas įsiveržė į gimnazijos klases rš. Mano namas siaurutėlis, įspraustas priešakiu tarp dviejų ūžmingų gatvių rš.
ūžmìngai adv. BŽ622: Draugai ūžmingai demonstravo savo subrendimą rš.2. BŽ622 mėgstantis daug kalbėti, klegus: Tėvas buvo smarkus ir ūžmingas rš.ūžmìngai adv. BŽ622.
Dictionary of the Lithuanian Language.